Apie implantaciją

Implantologija yra vienas iš šiuolaikinių metodų, įgalinančių trūkstamo ar pašalintino danties problemą išspręsti efektyviai ir patikimai. Nors baigus gydymą implantas tolesniame paciento gyvenime leidžia beveik pamiršti apie kadaise patirtą problemą ir nereikalauja ypatingos priežiūros, pats implantacijos procesas gali būti tiek sąlyginai paprastas, tiek ir sudėtingas bei įtraukti kai kuriuos arba visus žemiau išvardintus etapus.

Pirminė konsultacija

Dažniausiai, pacientas, užsiregistravęs pirminei konsultacijai, nori tiksliai sužinoti viską - kas ir kaip bus atliekama. Deja, tai įmanoma padaryti tik pačiais paprasčiausiais atvejais, kuomet paciento sąkandis taisyklingas, o trūksta vos vieno kito danties. Tokiais atvejais pacientas iš karto supažindinamas su planuojamu gydymu ir numatomas chirurginės ar terapinės procedūros laikas. Tačiau dažniausiai problemų būna daugiau ir jos būna sunkesnės, reikalaujančios gilesnės analizės. Tokiais atvejais paciento dantys ir burna fotografuojami, pasiliekamos rentgeno nuotraukos ir paprašoma užsirašyti kitam vizitui – gydymo plano pristatymui.

Būtina turėti: panoraminę rentgeno nuotrauką. Jei jos nėra, klinikoje galima atlikti panoraminę rentgenogramą arba kompiuterinę tomogramą. Kuo jos skiriasi? Panoraminė rentgeno nuotrauka yra dvimatis šešėlinis žandikaulių ir dantų vaizdas. Kompiuterinė tomograma yra trimatis tūrinis vaizdas, jį analizuojant, žandikaulį ir dantis, kaip tikrus, galima pasukti iš reikiamos pusės, pamatyti norimą skerspjūvį, išsegmentuoti norimo tankio audinius. Diagnostikoje panoraminę nuotrauką ir kompiuterinę tomogramą galima palyginti kaip automobilį su lėktuvu transporto srityje.

Klinikinis ištyrimas: pirminės konsultacijos metu apžiūrima burnos ertmė, dantys, įvertinamas sąkandis. Jei reikia, situacija nufotografuojama, nuotraukos labai praverčia sudarant gydymo planą. Nustatoma ir dantenų būklė, ar nėra periodonto ligos, įvertinama burnos higiena.

Radiologinis ištyrimas: pacientams, kurie kreipiasi dėl implantacijos ar sudėtingo danties pašalinimo, būtinas radiologinis ištyrimas.

Gydymo plano pristatymas

Kam jis reikalingas? Jei burnoje yra „chaosas": netaisyklingas sąkandis, išsikraipę dantys, daugelio dantų trūkumas, dantys išilgėję ar pakrypę į trūkstamų dantų sritis, gydytojui reikia šiek tiek laiko pagalvoti, kad galėtų pasiūlyti optimalų sprendimą, o gal net keletą sprendimų, kurie skiriasi pagal sudėtingumą ir kainą. Būtent gydymo plano pristatymo metu aptariami gydymo sprendimai. Pacientas kartu su gydytoju sėdi prie kompiuterio ekrano, o ne odontologinėje kėdėje, todėl gali labiau koncentruotis į jam pateikiamą informaciją. Per gerą pusvalandį išdėstomos visos implantavimo, protezavimo ir dantų gydymo galimybės, ir pacientas gali pasirinkti labiausiai patikusį variantą, arba gali ramiai apmąstyti namuose ir priimti sprendimą vėliau.

Pageidautina, kad į gydymo plano pristatymą ateitų visi susiję asmenys, kurie dalyvaus priimant sprendimą. Dažniausiai tai būna vyrai arba žmonos, kartais tėvai. Tai svarbu dėl keleto priežasčių: 1) keletas žmonių išgirsta ir atsimena daugiau informacijos negu vienas; 2) atėjęs vienas pacientas ne visuomet sugebės atpasakoti problemą ir jos sprendimo būdus namuose, nepasitelkdamas vaizdinės medžiagos; 3) ne ką mažiau svarbus ir finansinis klausimas – finansinis gydymo planas, kuris dažniausiai apmokamas iš šeimos biudžeto.

Gydymo planas atspausdinamas ir įteikiamas pacientui. Ypač sudėtingais atvejais, gydymo planas gali būti preliminarus ir jis papildomas pacientui apsilankius pas kitus specialistus, tokius, kaip endodontas (šaknų kanalų specialistas), ar ortodontas, kurie papildo gydymo planą iš savo pusės pastebėję vieną ar kitą atliktiną gydymo etapą. Taip pat svarbu suprasti, kad gydymo planas eigoje gali keistis, pvz. pašalinus prastos prognozės dantis ir palikus geresnės prognozės dantis, juos suprotezavus laikinais protezais ir belaukiant kol prigis implantai, vienas dantis ima ir nulūžta – to numatyti nebuvo įmanoma, galima buvo tik spėti, kad taip gali atsitikti. Tokiu atveju gydymo planas keičiamas ir pildomas gydymo eigoje. Visa laimė, kad atidžiai sudarytas gydymo planas mūsų praktikoje daugiau nei 10% apimties pasikeičia itin retai. Šiandien galime numatyti visus gydymo niuansus iki smulkmenų.

Radiologinis ištyrimas – kokios apimties radiologinio tyrimo man pakaks?

Vieno danties radiograma – šis paprastas diagnostinis radiologinis metodas taikomas, kai yra žinoma problemos buvimo vieta – priežastinis dantis. Atlikus šią nuotrauką, joje galima pamatyti labai tikslų 1-2 dantų vainikų ir jų šaknų vaizdą. Ši nuotrauka atliekama taip pat ir tais atvejais, kai panoraminėje nuotraukoje vaizdas yra neryškus, arba nepakankamai ryškus, kad būtų galima nustatyti procesą, vykstantį apie dantį. Apšvita atliekant šį tyrimą lygi natūralios apšvitos, gaunamos per pusę dienos, dozei.

Panoraminė radiograma – tai apžvalginė radiograma, kuri yra būtina norint kokybiškai atlikti pirminę konsultaciją. Be jos gera konsultacija praktiškai yra neįmanoma, todėl reikalaujame, kad kiekvienas ateinantis pacientas ją turėtų, o jeigu jos neturi, radiogramą galima atlikti klinikoje. Panoraminėje nuotraukoje matomi visi dantys, abu žandikauliai, viršutinio žandikaulio sinusai ir apatinio žandikaulio sąnariai. Iš šios nuotraukos galima įvertinti visų dantų būklę, bendrą periodonto būklę, patologinius procesus sinusuose, apatinio žandikaulio kanalų eigą, sąnarinių galvučių padėtį ir formą. Šios nuotraukos visiškai pakanka, jei planuojama chirurginis danties pašalinimas, nesudėtinga vieno ar keleto dantų implantacija. Apšvita atliekant šį tyrimą yra lygi natūralios apšvitos, gaunamos per keturias dienas, dozei.

Konusinė kompiuterinė tomografija – tai profesionalus tyrimo metodas, kurio metu gaunamas trimatis žandikaulių ir dantų vaizdas. Šio tyrimo pagalba gaunama neįkainojama informacija, kuomet planuojama implantacija, kaulo rekonstrukcija ar sinuso pakėlimo operacija. Trimačiai vaizdai leidžia pamatyti visus per operaciją laukiančius anatominius sunkumus ir kliūtis, todėl jų žinojimas padeda suplanuoti operaciją ir išvengti jų operacijos metu. Kompiuterinė tomografija ypač praverčia, kuomet reikia nuspręsti, ar pacientui reikalinga nuosavo kaulo persodinimo operacija, ar implantacijos metu užteks pridėti dirbtinio kaulo. Taip pat, planuojant implantaciją, žandikaulio skerspjūvių vaizdai leidžia pamatyti apatinio žandikaulio kanalo ir jame esančio trišakio nervo šakos lokalizaciją. Tiksliai išmatavus jos padėtį, praktiškai atkrenta šio nervo pažeidimo galimybė. Konusinė tomografija taip pat leidžia įvertinti sinusų turinį, kuris dažniausiai būna nematomas panoraminėje radiogramoje. Apšvita atliekant šį tyrimą yra lygi natūralios apšvitos, gaunamos per 15-20 dienų, dozei.

Spiralinė kompiuterinė tomografija – tai prieš 10 metų taikytas tyrimo metodas, kuriam naudojamas medicininis kompiuterinis tomografas. Jo skiriamoji geba dar geresnė už konusinio kompiuterinio tomografo, tačiau jo pritaikymas odontologijoje mažėja ir jį nukonkuruoja konusiniai tomografai dėl žymiai mažesnės apšvitos. Apšvita atliekant šį tyrimą yra lygi natūralios apšvitos, gaunamos per 150-200 dienų, dozei.

Gydymo pradžia

Profesionali burnos higiena („akmenų nuvalymas") – tai visa ko pradžia. Bet koks planuojamas gydymas turi būti atliekamas po šio etapo. Dirbti reikia švarioje burnoje.

Kad ir kaip būtų gaila, gydymas dažniausiai pradedamas nuo burnos „išvalymo" nuo blogos prognozės dantų, t.y. tokių dantų, kurių tikimybė išstovėti penkerius metus yra artima nuliui. Kodėl juos reikia šalinti, o negalima palikti tarnauti dar kelis metus? Didžiausias argumentas yra finansai. Jei bus palikta blogos prognozės dantų ir aplink juos restauruoti nuosavi dantys ar implantuoti dirbtiniai ir suprotezuoti, gydymo planas bus įvykdytas, tačiau po kelių metų netekus blogos prognozės dantų, kils klausimas – o ką daryti dabar, kuomet visur jau stovi implantai ir nauji protezai, šalia jų kaip ir nebekyla ranka vėl operuoti, o prarastus blogos prognozės dantis reikia pakeisti naujais. Tuomet yra du pasirinkimai – į jų vietą dėti implantus, o tai nėra pats geriausias variantas, kadangi jų vietoje gali nebūti pakankamas kiekis kaulo, vadinasi, mes nebegalime rinktis; arba antra, implantų nedėti, bet trūkstamus dantis atstatyti tiltais, tokiu atveju reikėtų nupjauti neseniai pagamintus protezus nuo šalia esančių dantų ar implantų ir gaminti naujus – didesnius, apimančius ir ką tik ištrauktų dantų sritis. Bet kuriuo atveju pacientas pralošia finansiškai, nes vienu atveju, turi sumokėti už papildomą implantą ir protezavimą, antru atveju jis praranda neseniai pagamintus protezus ir moka už naujus iš naujo. Dėl šios priežasties, siūlome išvalyti burną nuo blogos prognozės dantų jau gydymo pradžioje, arba jeigu jie paliekami burnoje, tai tik laikino protezavimo ar laikino išimamo protezo fiksavimo tikslais.
iii. Laikinas protezavimas – pašalinus blogos prognozės dantis, pacientai turi grįžti į socialinį gyvenimą. Kad tai įvyktų, būtina suteikti galimybę kramtyti ir šypsotis. Tuo tikslu pagaminami laikini protezai, kurie gali būti neišimami (tiltai) arba išimami (dalinės ar pilnos plokštelės). Protezai dėvimi apie 2-3 mėnesius, kol pilnai užgyja žandikauliai po dantų pašalinimo.

Kaulo rekonstrukcija

Po dantų pašalinimo apgijus žandikauliams, įvertinamas jų ataugų plotis, t.y. ar jis yra pakankamas, kad galima būtų implantuoti. Daugeliu atvejų, kai dantys buvo pašalinti neseniai, žandikaulių ataugos nespėja sunykti ir po kelių mėnesių galima nesunkiai implantuoti. Praėjus ilgesniam laiko tarpui, ataugos aptirpsta, pasidaro smailos. Tokiu atveju implantacija tampa sudėtingesnė. Čia reikia pasirinkti tarp dviejų galimų metodų:

- Kaulo transplantacija iš kitos žandikaulio vietos – tais atvejais, kuomet žandikaulis yra tiek plonas, kad įsriegus implantą, jis praktiškai visas būtų apsinuoginęs.
- Arba implantacija su vienmomentiniu kaulo priauginimu – tais atvejais, kuomet žandikaulis yra susiaurėjęs, tačiau galima įsriegti implantą ir jo apsinuoginusį kaklelį pridengti nedideliu kiekiu kaulinio audinio.

Jei pasirenkama kaulo transplantacija, dažniausiai jis imamas iš apatinio žandikaulio šakos, prieinant prie jo iš burnos pusės. Persodinus kaulą, reikia palaukti apie keturis mėnesius, kol jis prigyja ir tuomet jau galima implantuoti.

Sinuso pakėlimo operacija

Tais atvejais, kai viršutinio žandikaulio sinusai yra nusileidę ir likutinis kaulo aukštis yra < 4 mm, atliekama ši operacija ir jos metu į sinusų dugną pridedama dirbtinio kaulo pakaitalo. Po šios operacijos laukiama 6 mėnesius, tuomet implantuojama. Ši operacija gali būti derinama su kaulo transplantacija ar su implantacija, jei likutinis kaulo aukštis iki sinuso yra 4-8 mm.

Implantacija

Pati implantacija yra nesudėtinga ir neskausminga procedūra, nesvarbu kiek: vienas ar keturiolika implantų būtų sriegiama vienu metu. Operacija atliekama atlikus vietinį nuskausminimą ir trunka maždaug 10 minučių vienam implantui. Jei reikia atlikti kaulo priauginimą, operacija pailgėja keletu minučių. Dantenose padaromas pjūvis, jos atidengiamos nuo kaulo, kaule išgręžiama reikiamo diametro ir gylio ertmė, į ją įsriegiamas implantas, jei reikia, šalia jo pridedama kaulo ir implantas užsiuvamas aklinai, arba ant implanto užsukama gijimo galvutė ir dantenos apie jį tik apsiuvamos. Implanto prigijimo laukiama apie 3-4 mėnesius. Pacientas visą tą laikotarpį nieko nejaučia, tai rodo, kad jokios problemos nėra.

Apie 99,4% implantų mano praktikoje prigijo iš pirmo karto. Šeši implantai iš tūkstančio neprigyja dėl įvairių priežasčių: chirurginio darbo klaida, paciento kaulo ypatumai, sisteminės ligos. Neprigijęs implantas išimamas ir palaukus keletą mėnesių, į tą pačią vietą arba šalia įsriegiamas naujas implantas. Žinoma, papildoma operacija ir implantas pacientui nieko nekainuoja.

Gijimo galvučių pritvirtinimas

Praėjus 3-4 mėnesiams po implanto įsriegimo, atliekama kontrolinė radiograma, ir jei kaule nematoma netikėtų kaulo destrukcijos židinių šalia implanto, jis atidengiamas ir protezuojamas. Atlikus vietinį nuskausminimą, dantenose virš implanto atliekamas nedidelis pjūvis, dantenos praskiriamos, surandamas implantas ir nuo jo nusukus dengiamąjį varžtelį, užsukama gyjimo galvutė, aplink kurią sugula praskirtos dantenos. Ši procedūra trunka apie 1-2 minutes.

Dantenų arba prieangio plastika

Tam tikrais atvejais, kuomet buvo priauginta nemažai kaulo, arba tais atvejais, kai kaulas ilgą laiką buvo sunykęs, būdingas kokybiškų fiksuotų dantenų trūkumas. Implantą ir ataugintą kaulą tokiais atvejais dengia paslanki žando gleivinė, kuri nėra kokybiška, nei tinkama būti šalia implanto kaklelio dėl savo paslankumo. Dantenų arba prieangio plastikos tikslas – sukurti aplink implantų kaklelius stabilią gleivinę – žando gleivinė įpjaunama, atsluoksniuojama ir paslenkama gilyn, šalia implanto paliekama nuoga žaizda ir netrukus toje vietoje susidaro nepaslanki gleivinė. Tai garantuoja implanto ilgaamžiškumą.

Protezavimas

Krūminių dantų srityse galima iš karto gaminti nuolatinius protezus. Tiksliai pamatavus juos burnoje, jie užcementuojami arba prisukami sraigtais. Priekinių dantų sričiai estetikos tikslais pradžioje pagaminamas laikinas plastmasinis dantis ar dantys, kad aplink juos nusistovėtų dantenų kontūras, o tik tada jie keičiami keramikos protezais. Priešingu atveju būtų labai sunku atspėti, kokiame aukštyje nusistovės dantenos po protezavimo. Po protezavimo pacientas turi lankytis pas burnos higienistą kas keturis mėnesius. Tai yra ypač svarbu pirmaisiais metais, kad būtų užkirstas kelias ankstyvai problemai ar uždegimo prie implanto atsiradimui.