Deimantė Pranskevičienė

Aš tikiuosi, kad savo pasakojimu įkvėpsiu daugelį žmonių, kurie turi panašių problemų
su sąkandžiu, nebijoti, ir jei tikrai su ta problema sunku gyventi, išdrįsti tai padaryti.
O kai bus pradžia - bus ir pabaiga su tobula šypsena veide.


 

 

 
Deimante, kada pajutote, kad žandikaulis kelia rūpesčių? Kokie jie buvo?

Nuo vaikystės turėjau labai kreivus dantis, tad tėvai nuvežė mane pas gydytoją-ortodontą, kuris man padarė plokštelę, o ši turėjo išlyginti dantis, bet aš ją nešiodavau retai, į mokyklą ėjau be jos, nes būdavo gėda kalbėti. Su dantų plokštele kankinausi apie metus, kol galiausiai nusprendėme jos atsisakyti. Problemas dėl netaisyklingo sąkandžio pradėjau jausti, kai man buvo 16 metų: negalėdavau atkąsti maisto, jį sukramtyti būdavo sunku, todėl valgydavau nepilnai susmulkintą dantimis maistą, miegodavau išsižiojus, būdavo sunku taisyklingai kvėpuoti, labai kompleksavau dėl išvaizdos, bet... buvau jauna, gydymas baugino, niekas neužgauliojo dėl netaisyklingo sąkandžio, todėl vis delsiau kreiptis į gydytojus.

O kada nusprendėte gydytis?


Kai jau nebegalėjau žiūrėti į veidrodį, nes sąkandis dar labiau suprastėjo, smakras kreipėsi į vieną pusę ir nepakėliau diskomforto, tada nusprendžiau, kad reikia kažką daryti. Man tuo metu buvo 27–eri. Mama rado gerą ortodontę, kuri apžiūrėjusi iš karto pasakė, kad man reikalinga ortognatinė žandikaulių operacija. Ji pasidalino gydytojo-chirurgo Simono Grybausko kontaktais ir pasakė, kad jei galutinai apsispręsiu, kreipčiausi į jį. Apsispręsti man prireikė savaitės. Po dviejų savaičių jau sėdėjau gyd. S. Grybausko kėdėje, jis sudarė gydymo planą, ir nuo tada prasidėjo gydymas.

Ar iki apsilankymo pas gydytoją buvote girdėjusi apie tokį gydymo būdą?

Apie šį gydymo būdą buvau girdėjusi tik nuotrupomis, bet plačiau sužinojau, kai nusprendžiau operuotis. Gydytojas Simonas Grybauskas informavo, kokia bus visa gydymo eiga, todėl žinojau, kas manęs laukia prieš ir po operacijos, ir netgi likus savaitei iki operacijos kompiuterio ekrane mačiau, kaip, tikėtina, atrodysiu po jos.

Ar svarstėte kokias nors alternatyvas?

Alternatyvų nebuvo, nes ortodontė informavo, kad jei nuspręsčiau nesioperuoti, gydymas breketais būtų bereikalingas, kadangi breketai ištiesins dantis, bet žandikaulio padėties nepakeis. Tą patį patvirtino ir pats gydytojas S. Grybauskas.

Neskaitant gydytojų konsultacijų, ar pasikliovėte ir kitų žmonių patirtimi?

Vos tik nusprendusi operuotis, pradėjau domėtis kitų žmonių patirtimi, skaičiau forumuose įvairius patarimus, apie žmonių pojūčius prieš ir po operacijos. Susiradau netgi vieno žmogaus, kuris operavosi, kontaktus, ir su juo bendravome: domėjausi, kas man buvo svarbu, o jis visada atsakydavo į man rūpimus klausimus.

Kaip reagavo artimieji ir draugai, sužinoję, kad operuositės?

Palaikymo sulaukiau iš pačių artimiausių žmonių. Kadangi operacija nėra iš lengvųjų, o aš esu vienturtė šeimoje, tėvai labai išgyveno dėl manęs, bet visada palaikė šį sprendimą. Mano, tuomet dar būsimas, vyras taip pat palaikė ir visaip drąsino mane, nors sakydavo, kad tiek metų mylėjo mane tokią, kokia esu. Kita vertus, matydamas, kad labai kompleksuodavau dėl šios problemos, suprato mane, ir kantriai laukė mano naujos išvaizdos. Visiems kitiems pažįstamiems žmonėms buvo nesuprantama, kodėl aš nusprendžiau, jų manymu, taip kankintis, ir darytis tokią sunkią operaciją. Jie sakydavo, kad ir taip esu graži, pati prisigalvoju bėdų, ir nieko čia nereikia keisti, tačiau aš jau buvau tvirtai apsisprendusi, nes jutau didžiulį diskomfortą valgant, miegant, kvėpuojant, ir, žinoma, jaučiausi negraži.

O kaip ruošėtės operacijai?

Aš labai laukiau operacijos, todėl atrodė, kad laukimas truko labai ilgai. Laukimas buvo pakankamai sunkus, breketų periodas irgi buvo  nelengvas, taip pat reikėjo pašalinti šešis dantis. Ir toliau jaučiausi labai negraži, nes pasiruošimo operacijai metu mano dantys buvo lyginami, o sąkandis dar labiau blogėjo (tokia yra natūrali gydymo eiga). Visą gydymo periodą jokios baimės nejaučiau, pasitikėjau gydytoju Simonu ir jo komanda, tačiau operacijos dieną buvo labai baisu, kankino ta nežinomybė, kaip bus po to.

Sunkiausias buvo atsibudimas po operacijos, buvo labai sunku kvėpuoti, kalbėti, vargino pykinimas, ir tas jausmas, kai pamatai veidrodyje ne save, o kažką kitą... Visas sekančias dienas jaučiausi puikiai, patinimas buvo nedidelis, pati maitinausi švirkštu, stengiausi daug valgyti ir vaikščioti. Kadangi operacija vyko Kaune ir gyd. Simonas negalėjo kiekvieną dieną atvykti manęs apžiūrėti, mano priežiūra rūpinosi gydytojas Dainius Razukevičius, o su Simonu bendravome telefonu. Kiekvieną rytą jis siųsdavo žinutes, klausdamas, kaip jaučiuosi. Net sugrįžusi namo, jei iškildavo kokių nors klausimų, visada rašydavau gydytojui Simonui, ir jis bet kuriuo metu, visada atrašydavo.

Kas Jūsų akimis labiausiai svarbu apsisprendžiant ir renkantis ortognatinį gydymą? Ką galėtumėte patarti kitiems žmonėms, susiduriantiems su panašia situacija?

Aš manau, kad svarbiausia yra tvirtas apsisprendimas, pasiryžimas, ir aplinkinių palaikymas. Kai tvirtai apsisprendi, tas ilgas gydymas ir operacija - visai nebaisūs. Aš tikiuosi, kad savo pasakojimu įkvėpsiu daugelį žmonių, kurie turi panašių problemų su sąkandžiu, nebijoti, ir jei tikrai su ta problema sunku gyventi, išdrįsti tai padaryti. O kai bus pradžia - bus ir pabaiga su tobula šypsena veide.

Ar dabar gyvenate su šypsena veide?


Mano gyvenimas pasikeitė labai stipriai, pagerėjo gyvenimo kokybė, pagaliau galiu normaliai atsikąsti sumuštinio, kramtyti, lengva kvėpuoti, galiu ramiai išsimiegoti, o be viso to, jaučiuosi labai graži, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, padaugėjo komplimentų. Praėjus devyniems mėnesiams po operacijos, aš ištekėjau ir buvau pati gražiausia nuotaka, su tobuliausia šypsena. Nors breketai buvo dar nenuimti, bet vis tiek jaučiausi puikiausiai!

Jeigu galėtume atsukti laiką atgal, jau žinodama ir patyrusi tai ir tiek, kaip dabar, ar pasirinktumėte ortognatinį gydymą dar kartą?


Žinoma, taip! Nė kiek nesigailiu ir džiaugiuosi šiuo savo sprendimu!

 

 

--

Ortognatinį gydymą visuomet apima jungtinis chirurgo komandos ir gydytojo ortodonto darbas. Dr. Simono Grybausko komanda dėkoja už bendradarbiavimą ortodontėms Irmai Andziulienei ir Živilei Neverauskienei, kurių dėka pavyko pasiekti šių gydymo rezultatų.