Karolis Tiškevičius

Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, šiame procese pakeisčiau tik vieną dalyką –
prieš trejus metus į sutartą susitikimą su ortodonte Viktorija Krušinskiene būčiau atvykęs laiku.

 


Karoli, kada galutinai pajutote, jog ortognatinis gydymas Jums yra būtinas?

Sakyčiau, kad gyvenimas į žymiai kokybiškesnę pusę pradėjo suktis ta pačią minutę, kai pamačiau save veidrodyje su breketais. Tą akimirką supratau – prasidėjo pokyčių metas. Pokyčių, kurių laukiau visą gyvenimą. Niekada nebuvau patenkintas savo šypsena. Beprotiškai atsikišę priekiniai dantys, milžiniški tarpai jų ir jokio taisyklingo sąkandžio – liūdni reikalai ir dideli kompleksai.

Kaip dabar sužinojau, dėl blogo sąkandžio, kurį sutvarkyti buvo įmanoma tik chirurginiu būdu, sudilo visi dantys. Po operacijos ir breketų nuėmimo visiems jiems reikėjo estetinio plombavimo. Tačiau ne nudilimas ar pats sąkandis buvo esmė. Nepilnavertiškumas, baimė šypsotis, nepasitikėjimas savimi, nesugebėjimas atsipalaiduoti – va čia jau rimtesnės bėdos.

Tuo labiau, kad dirbu darbą, kuriame be šypsenos atrodai tiesiog kvailai. Vedu renginius, televizijos laidas. Nuolat bendrauju su žmonėmis. Graži šypsena – visada buvo didžiausia mano svajonė. Dar dabar negaliu patikėti, kad tas košmaras pasibaigė.

...tačiau apsispręsti, ar gydytis, veikiausiai, prireikė namažai laiko?

Su specialistais man sekasi. Pamenu, prieš trejus metus kreipiausi į puikią ortodontę Viktoriją Krušinskienę. Tikrai tikėjausi, kad ji man pasiūlys, kaip išsisukti be breketų. Apie jokias operacijas tada dar nė girdėti nenorėjau. Sakiau – „Uždarykit man tuos tarpus su kokia nors medžiaga ir bus gerai“. Viktorija jau tada mane nuleido ant žemės. „Breketai, Karoli. Breketai, o po to - ir operacija. Reikės maždaug dvejų metų“. Tada man tai nuskambėjo kaip dar didesnis košmaras, nei tas, kuris dėjosi mano burnoje. Pora metų?! Breketai?! Operacija?!! Nepatikėsite, taip išsigandau, kad sutaręs dėl kito susitikimo su Viktorija, jos kabinete nepasirodžiau metus!

Vis dėlto, tų metų man užteko, kad tvirtai suprasčiau – taip gyventi nebegaliu. Nuleidęs galvą grįžau pas Viktoriją į tą patį kabinetą. Sutikau su viskuo ir vykdžiau visus jos įpareigojimus. Viktorija iškart pasakė: „Sutinku Jus gydyti tik su sąlyga, kad viduryje gydymo, kai tarpai užsidarys, neatsisakysite operacijos. Jūsų problema – sąkandis. Jeigu nesioperuosite – gydymas breketais bus beprasmis“.

Ir tada išgirdau dar du magiškus žodžius: „Simonas Grybauskas“,- į mano klausimą, kas turėtų operuoti, tada nesudvejojusi atsakė Viktorija. Ir pridūrė –„Genialus žandikaulių asas. Ortognatinės chirurgijos Mocartas. Galite drąsiai juo pasitikėti. Tai pasaulinio lygio specialistas“.

Pirmą kartą pas Simoną apsilankiau prieš porą metų iki operacijos. Visada jaučiu, kada žmonėmis galima pasitikėti. Simas tiesiog spinduliuoja profesionalumu. Porą metų iki operacijos jaučiausi visiškai ramus. Tiesiog žinojau, kad esu rimčiausio specialisto rankose. Simonas ir jo komanda man nekėlė nė menkiausios abejonės.

O ar svarstėte kokias nors alternatyvas?

Alternatyvų prisigalvodavau pačių įvairiausių. Netgi ne alternatyvų, o, kaip dabar suprantu, visiškų kvailysčių. Jau minėjau, kad tuos siaubingus tarpus norėjau tiesiog uždarinėti plombomis.
Buvo ir dar didesnių nesąmonių mano galvoje. Atsimenu, taip nenorėjau tų breketų, kad netgi siūliau Viktorijai išimti visus dantis ir sudėti naujus. Ačiū Viktorijai, Simonui ir sau pačiam, kad užteko proto įsiklausyti į jų pagrindinę mintį – mano didžiausia bėda visada buvo bloga apatinio žandikaulio padėtis. Tik dėl to viršutiniai dantys, niekada neturėję atramos, ėjo į priekį. Tik dėl to ir tie tarpai atsivėrė. Tik dėl to ir tie kompleksai. Tik dėl mano puikių specialistų – aš vėl laimingas iki negalėjimo!

Pasikliovėte specialistų nuomonėmis, o kaip veikė kitų žmonių patarimai?

Skaičiau vieną kitą komentarą internete. Tiesa, išsamių interviu trūko. Dėl to, kai manęs Simono kolegos paprašė pasidalinti patirtimi, nedvejodamas sutikau. Noriu, kad mano likimo žmonės neabejotų šiuo pasirinkimu.
Pamenu, kad su žmonėmis, kuriems buvo atliktos panašios operacijos bendravau tik prieš pat ir jau po operacijos. Ačiū Linui Zareckui, Karoliui Vinciūnui ir Vaidui Baumilai, kurie geranoriškai pasidalino savo įspūdžiais – psichologiškai svarbu sulaukti paramos, padrąsinimų ir patarimų iš tą patį patyrusių žmonių. Beje, drąsino ir pačios ortodontės Viktorijos Krušinskienės patyrimai ir patarimai. Ji tokią pačią operaciją pasidarė likus mėnesiui iki maniškės.

Ar Jus taip pat palaikė ir artimieji?

Dėl operacijos visų artimųjų reakcija buvo vienoda – „Ar tau tikrai to reikia?“. Visiems tai skambėjo šiurpiai. Visada jaučiau savo būsimos žmonos palaikymą. Šiemet mūsų vestuvės. Buvau jai pažadėjęs, kad tuoksimės iškart po to, kai man nuims breketus – tiesiog noriu vestuvių dieną šypsotis plačiai ir į visas puses.

Keletą dienų po operacijos teko praleisti ligoninėje. Mane nuolat lankė draugai, tėvai. Nė sekundei dėmesio neatitraukė sužadėtinė ir, žinoma, Simonas su visa savo komanda.

Žinote, šitas vyras yra neįtikėtinas. Tiek daug sms žinučių bet kuriuo paros metu rašė tik mano sužadėtinė. Nuolatiniai teiravimaisi, patarimai, nuraminimai ir padrąsinimai. Jis myli savo darbą ir jam tai svarbu. Aš garsiai kėliau sau klausimus – „Kada jis miega? Kada jis skiria dėmesio sau?“. Pirmą mėnesį po operacijos su Simonu bendravom kiekvieną dieną. Jis pats rašė ir skambino nuolat. Žinant jo grafiko užimtumą, aš net nelabai suprantu, kaip jis rado man tiek laiko.

Tiesą sakant, jo pavyzdį dabar stengiuosi perkelti ir į savo darbą. Bendraudamas su užsakovais, kuriems vedu renginius, stengiuosi negailėti laiko ir nežiūrint į laikrodį atsakinėti į pačius keisčiausius jų klausimus. Tiesiog Simonas man tarsi parodė, kaip tai gali būti svarbu žmonėms, kurie tavo srityje neturi tiek žinių. Simonas atsakė į visus klausimus ir niekada neleido pasijausti nejaukiai.

Kokios akimirkos iš viso šio laikotarpio buvo ryškiausios?

Sunkiausia buvo pirmą savaitę po operacijos. Skausmas, nepatogumai valgant ir valantis dantis. Dėl pakitusios mitybos (valgiau tik per šiaudelį ar švirkštą) stipriai krito svoris. Jau ir taip nieko nesveriu, bet vis tiek sugebėjau atsikratyti kelių kilogramų.

Viskas pradėjo keistis po to, kai jau pradėjau valgyti įprastus produktus. Prisipažinsiu, neištvėriau jų nevalgyti tiek, kiek buvo nurodyta. Gerokai sulaužiau tuos terminus ir dėl to stipriai rizikavau. Šito tikrai niekam nepatariu ir nerekomduoju – gydytojų rekomendacijos nėra išsigalvojimai.

Smagiausia buvo tada, kai jau pradėjau praverti burną tiek, kad šimtu procentų galėčiau išsivalyti dantis. Tada supratau, sunkiausia – praeityje.

Kas svarbiausia apsisprendžiant gydytis, ar ne?  

Svarbiausia  yra paklausti savęs: „Ar šitaip man malonu gyventi?“. Jei atsakymas yra „Ne“, o vienintelė gydytojų pasiūlyta išeitis yra operacija – neabejokite. Gyvenimas per trumpas, kad leisti sau jį praleisti nekomfortabiliai. Jokie išleisti pinigai, nemalonūs potyriai ar sugaištas laikas neprilygsta tam malonumui, kuris tęsiasi likusį gyvenimą po operacijos.

Jeigu galėčiau atsukti laiką atgal, šiame procese pakeisčiau tik vieną dalyką – prieš trejus metus į sutartą susitikimą su Viktorija Krušinskiene būčiau atvykęs laiku. Tuo atveju ir su Simonu būčiau susipažinęs metais ankščiau.

Kaip Jūsų gyvenimas pasikeitė po gydymo?

Jaučiausi nepalyginamai. Iš šono visada žmonėms atrodžiau laimingas ir pasitikintis savimi. Tiesa, tuo metu buvo ir nemažai psichologinės priedangos. Vengdavau plačiai šypsotis. Nemėgdavau fotografuotis. Stengdavausi kalbėti mažai praverdamas burną. O juk mano darbas įpareigoja viską daryti priešingai!

Dabar viskas priešingai. Esu tikrai laimingas. Tikrai pasitikiu savimi. Tikrai mėgstu šypsotis. Esu tikras aš. Tiesiog išsilaisvino tas Karolis, kurį šitiek metų iki gydymo buvo įkalinę baisūs dantys. Bijau ir įsivaizduoti tą psichologinį nepriteklių, kurį vis dar jausčiau, jei nebūčiau pasiryžęs gydytis.

Jeigu galėtume atsukti laiką atgal, jau žinodamas ir patyręs tai ir tiek, kaip dabar, ar pasirinktumėte ortognatinį gydymą dar kartą?

Taip!

 

--

Ortognatinį gydymą visuomet apima jungtinis chirurgo komandos ir gydytojo ortodonto darbas. Dr. Simono Grybausko komanda dėkoja už bendradarbiavimą ortodontei Viktorijai Krušinskienei, kurios dėka pavyko pasiekti šių gydymo rezultatų.